Miško kirtimas

Teikiame miško kirtimo paslaugas – pagrindinius, ugdomuosius, einamuosius ir sanitarinius kirtimus. Profesionali mūsų įmonės pjūklininkų komanda padės Jums iškirsti ar išvalyti Jūsų mišką. Darbai atliekami kokybiškai ir greitai, kadangi dirbantys darbuotojai turi ilgametę patirtį.

Miško kirtimų klasifikacija

1. Pagrindiniai miško kirtimai
2. Ugdomieji miško kirtimai
3. Sanitariniai miško kirtimai
4. Specialieji miško kirtimai

Pagrindiniai miško kirtimai – tai brandžių, bręstančių (retų, besiribojančių ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimai. Šie kirtimai vykdomi siekiant panaudoti brandžių medynų arba medžių medieną, sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti.

Ugdomieji miško kirtimai – tai miško kirtimai nebrandžiame medyne, siekiant išauginti tam tikros rūšių sudėties ir geros kokybės produktyvų medyną.

Sanitariniai miško kirtimai – tai miško kirtimai, kai, siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo, kertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, likviduojami ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židiniai ar vykdoma jų prevencija.

Specialieji miško kirtimai. Šiems kirtimams priskiriami kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, rekonstrukciniai miško kirtimai (medynų ar krūmynų pertvarkymas), miško lydimo kirtimai, biologinės įvairovės palaikymo ir kiti miško kirtimai (savo reikmėms (3 m3 iš ha), ribinių linijų, geležinkelių ir kelių trasų ar kitų apsaugos zonų valymo, gamtinių vertybių išsaugojimui skirti ir avarinio būtinumo miško kirtimai, miško genetinių draustinių ir sėklinių medynų atkūrimo, jų formavimo ir sėkloms rinkti skirtų medžių, ir kiti kirtimai).

Svarbiausias dėmesys mūsų įmonėje tenka miško kirtimo technikai. Ji turi būti kuo lengvesnė ir nežaloti dirvos paviršiaus. ten, kur neapsieinama be sunkiasvorės technikos, svarbiu veiksniu tampa padangų skaičius, jų slėgis, plotis, taip pat apsauginiai vikšrai. Beje, tokie specialūs vikšrai leidžia ratinėms miškavežėms dirbti šlapiose ir smėlėtose vietose bei įkalnėse.
Miškų kirtimas daugeliui kelia neigiamas asociacijas. Dažnai manoma, kad tiems, kas kerta miškus, rūpi ne tausoti ir saugoti medžius, o tik pasipelnyti ir gauti naudos. Svarbu žinoti ir tai, kad medžių kirtimas yra griežtai reglamentuotas. Teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą kirsti mišką.

Leidimus išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų (miestų) agentūros. Nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus:

• jaunuolynų ugdymo kirtimus,
• rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos,
• kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę).

Leidimai kirsti mišką neprivalomi ir vykdant šiuos kirtimus:

• rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertamos tik vėjalaužos,
• baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius,
• neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės
• medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo (miško kirtimai savo reikmėms).
Tačiau pastaraisiais atvejais reikia prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo kirtimo įteikti rašytinį pranešimą apie ketinimus kirsti mišką arba išsiųsti jį registruotu laišku regionų aplinkos apsaugos departamentams, kurių kontroliuojamose teritorijose yra numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo arba įteikimo negavę neigiamo regiono aplinkos apsaugos departamento atsakymo, gali vykdyti savo miško valdoje pranešime nurodytus kirtimus.

Miškų ūkio organizavimo tvarką privačiuose miškuose, kuriems miškotvarkos projektai dar neparengti, ir tuose, kurių grąžinimas savininkams, vykdant žemės reformą, galutinai teisiškai neįformintas, nustato Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašas, aplinkos ministro patvirtintas 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-569 (Žin., 2004, Nr. 166-6081), ir Privatizuojamų miškų kirtimo tvarka, aplinkos ministro patvirtinta 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2002, Nr. 49-1909). Jeigu nėra miškotvarkos projekto, privačiose valdose draudžiami pagrindiniai kirtimai, išskyrus:
• III–IV miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 proc. ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, plynus ar neplynus kirtimus;
• III–IV miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimą neplynais kirtimais;
• kirtimus žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 hektarų ploto;
• privačiuose III–IV miškų grupių miškuose miškų savininkams, remontuojantiems, rekonstruojantiems jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus ir statantiems pastatus pagal jų užsakymu parengtus ir pateiktus statybos projektus ir statybos leidimus, kai tokie leidimai privalomi, laikantis Medienos, reikalingos nuosavų pastatų statybai, remontui ar rekonstrukcijai, kirtimo privačiuose miškuose tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 118 (Žin., 2002, Nr. 31-1173; 2007, Nr. 137-5622), gali būti leidžiami pagrindiniai (plyni ir neplyni) kirtimai.

Kirtimams reikia leidimo

Nors nemažai darbų miškų savininkai savo valdoje gali atlikti ir neturėdami miškotvarkos projekto, būtina žinoti, kad dažniausiai miške pjauti žalius medžius galima tik turint tam išduotą regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) leidimą. Leidimai kirsti mišką privalomi atliekant visus kirtimus, išskyrus šviesinimo ir valymo (jaunuolynuose iki 20 metų), rinktinius sanitarinius, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos, bei kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (1,5 metro į savo miško valdos pusę).

Miškotvarkos projekto nereikalaujama bei leidimas kirsti mišką neprivalomas ir vykdant šiuos kirtimus:

• atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertamos tik vėjalaužos;
• baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių neplynus kirtimus III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius;
• neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš 1 ha išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo;
• plynuosius sanitarinius kirtimus stichinių nelaimių miškuose atvejais;
• retinimo ir einamuosius kirtimus.
Pastaraisiais atvejais privačių miškų savininkai, norėdami kirsti mišką, privalo parašyti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką ir jį pateikti arba prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo miško kirtimo išsiųsti registruotu laišku RAAD arba jo agentūrai, kurios kontroliuojamose teritorijose yra numatyti kirsti miškai.
Gavę RAAD arba jo agentūros raštą dėl miško kirtimo suderinimo ar per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie ketinimą kirsti mišką išsiuntimo arba įteikimo negavę neigiamo atsakymo, privačių miškų savininkai gali vykdyti savo miško valdoje pranešime nurodytus miško kirtimus.

Kada negalima kirsti

Aplinkos ministro patvirtintose miško kirtimo taisyklėse įteisintas draudimas vykdyti ugdomuosius miško kirtimus pavasarį ir vasarą: miško šviesinimo – nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., retinimo ir einamuosius miško kirtimus – nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 dienos.
Yra ir kitais aktais nustatytų įvairiausių kirtimų apribojimų. Daug jų saugomose teritorijose, kurios Lietuvoje apima trečdalį miškų. Visus trumpai išvardinti vargu ar įmanoma. Jei turite klausimų ar norite išsiaiškinti konkrečią situaciją vietoje, visada kreipkitės į miškininkystės specialistus.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos informacija.